2013 m. gegužės 4 d., šeštadienis

Apie Tears On Tape ir mano beprotiškumą

Neperseniausiai išėjo naujas HIM albumas "Tears On Tape". Kadangi tai mano mėgstamiausia grupė, tai laukiau jo išsižiojus, kaip paukščiukas, laukiantis, kada mama įdės jam į burną sliekiuką. Kaip kažkada sakiau, laukiau jo ir su nerimu, ir su džiaugsmu, nes tikrai bijojau, kad mane nuvils jų darbas. O taip galvojau todėl, kad buvo visokių bėdų pas juos pastaraisiai metais, daug negirdėjau deja apie tai... Ir albumas 2010 metais buvo ne pats geriausias darbas jų istorijoje. Mane asmeniškai šiek tiek nuvylė, todėl ir bijojau, kad bus blogiau. 

Taigi, pirmą kartą kai perklausiau dainas, aš taip ir pagalvojau, kad skamba taip prastai, kad vos širdis neperplyšo pusiau. Čiut neapsiverkiau. Aš nejuokais supykau ant Villes ir visų narių, kad jie šitaip apsileido. Bet aš, kvaišelė, neišsiaiškinau visko iki galo ir kaip visada, svarbiausias naujienas sužinojau paskutinė. O nutiko tai, jog Villei astma. Jau ir anksčiau tai girdėjau, bet galvojau, čia gandai ir pan. Bet neseniai pamačiau, kaip fanai rašo, kaip laukia jų koncertinio turo ir kad eis ten ir pagaliau, po 7 metų laukimo pamatys jį gyvai... O kitą dieną verkia, jog atšaukė. Atšaukė koncertą! Ir spėkit dėl ko? Ogi Ville važiavo į ligoninę dėl astmos priepuolio. Tai va... Tiesiog super. Aš tiesiog verkiu iš džiaugsmo!
Ir kodėl gi, kažin, jam pasireiškė astma? Viskas labai paprasta, jis nuo pat savo karjeros pradžios ir turbūt anksčiau be galo daug rūkė. Kaip kaminas. Paskaičiau apie astmos atsiradimo priežastis ir simptomus, ir gali būti, kad jis dar ir stresą jautė. Tiesą sakant, apie tai anksčiau aš net nepagalvojau, nes man jis visuose interviu ir koncertuose toks tikrai ganėtinai atsipalaidavęs, laisvas ir linksmas atrodė... Bet gali būti, jog ir jis po didele linksmumo kauke slėpėsi ilgą laiką. Kažin, ar tais laikais, kai Ville prisigerdavo prieš einant į sceną, ar jis tai darydavo, kad numalšint stresą? Ir cigaretė rankoj galbūt buvo ne tik tam, kad jo balsas geriau skambėtų, bet ir todėl, kad ji padėtų geriau jam pasijusti prieš žmonių minią? Man daug klausimų dabar kyla. Ir kils, kils ir dar kartą kils visą laiką. Kol nerasiu atsakymų, turbūt niekada mano siela ramybės neras :D

Padariau specialiai tokį dalykėlį Villei. Koks skirtumas, kad jis nematys to. Vis tiek jis žino, kad daugeliui fanų jis reikalingas ir svarbus. Na, o aš esu tarp tų fanų :}




Gerai, gal aš jau eisiu prie esmės. Albumas. 13 dainų. Ir tas faktas dabar man priminė apie BS albumą "13", kurio irgi laukiu, tik ne taip išsižiojus. Reikia nepamiršti, kad Black Sabbath, o ypač Ozzy, yra vieni iš Villes dievų, kuriuos jis ne tai kad kopijuoja, bet jie yra jam kaip paskatinimas. Žodžiu, sunku išsireikšti. Bet žinot tą jausmą, kai norisi lygiuotis į jums patinkantį asmenį. Norit būtų panašūs į juos ar net pranokti... Gal jis tokių kėslų niekada neturėjo. O ir pats Ozzy man regis, pagyrė HIM. Tik kadangi nemanau, kad toks romantiškas, "apsiseilėjęs" rokelis jam turėtų patikti, tai galvoju, jog jis nebuvo labai jau nuoširdus. Bet ką gali žinoti...

Viskas, jau per daug ne į temą čia pasakoti pradėjau. Kaip reikiant užsisukau. Geriau įkelsiu dainą, kuri iš "Tears On Tape" man yra viena mėgstamiausių. Bet negaliu teigti, kad ją dievinu, nes albumas manęs tikrai nepradžiugino ir nepradžiugina kad ir kiek kartų klausyčiau visą nuo pradžios iki galo. Galiu pasakyt tik šiuos faktus:
Miges bosas mane tikrai užveda;
Villes balsas atperka viską;
Muzika mane vis dar veža;
Ir dėl visų šių priežasčių albumas išgelbėtas.



5 komentarai:

  1. Ech, drauguži, juk Villei astma nuo pampersų laikų. na, gerai tiksliai nežinau nuo kada, bet per visą karjerą tai tikrai. Tik apie rimtus priepuolius, dėl kurių būtų atšaukiami koncertai dar neteko girdėti.
    Šiaip įrašas labai artimas mano pačios išgyvenimams. Turbūt natūralu nerimauti prieš kiekvieną kiekvienos mylimos grupės albumą. TNT dar neklausiau. Sąmoningai. Dabar neturiu laiko, kurį galėčiau skirti tik tam. Negaliu jo klausytis plaudama indus, ar sp žaisdama dvikovas. Noriu atsisėsti, atsispausdinti dainų žodžius, o dar geriau skaityti juos iš CD viršelio knygeliukės, ir daugiau visiškai nieko nedaryti. Tik skaityti žodžius, girdėti žodžius ir muziką. Net jei tave nuvylė, net jei man pačiai titulinės dainos pasirodė pernelyg saldžios... Noriu visu kūnu suprasti kaip yra visu albumu.
    Gražaus tau sekmadienio :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Mat kaip. Kažkodėl apie tai niekada negirdėjau :/ Šiaip ar taip, rūko jis tikrai jau nuo pat jaunystės, tad logiška, kad viskas jau seniai prasidėjo. Bet dabar kažkas jam ne taip, aš jaučiu... Paskutinė naujojo albumo daina "Kiss the Void" mane privertė sunerimti. Aš išsiverčiau visą tekstą ir toje dainoje viskas kalbama tarsi jo asmeniu. Na, kaip čia pasakyti... Anksčiau jis rašė tiesiog apie "tu ir aš", o ten buvo viskas tik "apie mane". Man pasirodė, kad jam dabar apskritai sunkus metas. Na, kai tau atsiras laiko, pasižiūrėsi, ir gal suprasi, ką norėjau pasakyt.
    Jeigu tau "Screamwoks: Love in Theory and Practise" nepatiko, tai šis albumas irgi neturėtų sukelti susižavėjimo didelio. Nesulyginsi nei su "Razorblade Romance", nei su kokiu "Love Metal"... Dėl to šiek tiek gaila. Bet ką darysi. Man atrodo, reikia susitaikyti ir nekaltinti nieko. Žinant, kokia dabar jų situacija, reikia būti atlaidiems ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Na, po Screamworks'ų jis keliuose interviu buvo minėjęs, jog metė rūkyti. Negaliu to niekaip kitaip patvirtinti. Gal ir nelabai metė, bet manau, jog tokios ligos kaip astma tuo ir šlykščios - parodo ragus, kai regis imi žaisti pagal jų taisykles...
    Paskaičiau "Kiss the void" lyric'sus. Tikrai tamsūs ir individualistiški. Asmeniškai man tuoj pat priminė tuos laikus, kai buvau siaubingai vieniša. Manau ir Ville toks jau labai seniai. Po Screamworks'ų kažkaip buvau ėmusi manyti, jog gal tikrai kažkas atsirado jo gyvenime, bet kažkaip konkretesnių žinių neteko girdėti. Skaitant "Tears on Tape" recenzijas susidarė įspūdis, jog dauguma to albumo dainų apie mirtį, nors tegirdėjau "Tears on Tape" ir "Into the night". Jei tikrai taip, tada esu labiau linkusi sieti Screamworks ir "Tears on Tape" temas, remdamasi pagrindine HIM idėja. Matai, man Screamworks atrodė pilnas meilės, o jei "Tears on Tape" pilnas mirties, tada šie du albumai tarsi susijungia į HIM ir viso love metal idėją, jog meilė ir skausmas visada kartu. Bent apie tai jungia daugelį senosios HIM'ų kūrybos dainų.
    Ir man neatrodo, jog reikia su kažkuo taikytis. Jei tau nepatinka albumas, tai gali tiesiog taip ir pasakyti, o ne bandyti kažką teisinti. Natūralu, jog jų kūryba keičiasi, keičiantis supratimui apie pasaulį, įkvėpimo šaltiniams. Nemanau, jog tai blogai, ar reikia "nekaltinti nieko". Kol kas dar neketinu nusivilti "Tears on Tape" albumu, nes nemanau, jog jo kūrimo sąlygos iš esmės buvo blogesnės nei kitų albumų, tiesiog jos buvo kitokios, kaip ir kiekvieno kito albumo prieš tai. Todėl tiesiog išgirsiu kažką dar visiškai naujo :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Geras aktorius tas Ville... Dažnai atrodo toks laimingas, geros nuotaikos per interviu, bet įžvalgus žmogus gali pamatyti, kad viduje kažkas jam neduoda ramybės.
    Na, kalbant apie jo asmeninį gyvenimą, antrą pusę, tai paskutinį kartą skaičiau, kad jis buvo pastebėtas su kažkokiu modeliu iš Paryžiaus. Tokia tamsiaplaukė, kaip pastebėjau iš neaiškios foto, turbūt jo skonio ;) Bet kažin (tfu tfu) ar jis laimingas. Atsimenu laikus (apie 2005 m.) kai jis draugavo su Jonna ir tą laimingą jų abiejų šypseną vienoj foto... Aišku, bet kokiu atveju linkiu jam viso ko geriausio, nesvarbu, šalia kokio žmogaus bebūtų.
    Ville dažnai sakydavo, kad jo mėgstamiausi žodžiai tai meilė ir mirtis. Ir tose senesnėse dainose dažnai tai siejo savo tekstuose. Puikus pavyzdys "When Love And Death Embrace", kurią pastaruoju metu labai pamėgau...
    Albumas iš pradžių mane labai nuvylė. Bet kaip sakiau "Screamworks..." atveju, sakiau, jog reikia priprasti. Greitai pripratau, taip ir dabar. Man patinka, dar veža tiek Miges darbas, tiek Lindes, tiek Gaso būgnų rifai... Tik pasigedau štai ko:

    1. daugiau jausmingumo, Villes atsikvėpimų išdainuojant jausmingus žodžius. Aišku, kai kur buvo jų, bet labai minimaliai. Supratau, kad be to HIM niekada nebeskambės taip, kaip anksčiau... Juos, ir Villes balsą iš kitų roko atlikėjų ir išskyrė šis bruožas.
    2. scream'ų (tik W.L.S.T.D. dainoje buvo "So I dieee!") :D
    3. daugiau doom'o dvasios, kuri visuose albumuose iki Screamworksų buvo...
    4. ilgesnių intro ir instrumentalų kai kuriose dainose (beveik visose). Pvz., Burtonas anksčiau įdomius efektus sukurdavo su savo klavišiniais, sukurdavo tam tikrą atmosferą ir dainos žodžiams leisdavo atsiskleisti...
    Tarkim, "In The nightside Of Eden", nors dabar nelabai ausyse skamba ši daina :D
    5. ir dar vienas dalykas. Pritrūko kokių nors mitologinių būtybių užuomazgų... Šėtono, Liuciferio, kažko.. Sunku pasakyti. Žinoma, buvo tas serpent (žaltys), šliaužiantis. Bet tiesiog "Tears On Tape" visi tekstai tokie per daug paprasti, nebuvo įdomesnių filosofinių nukrypimų, įdomių minčių, viskas taip elementaru, tarsi bile būtų kokie nors žodžiai, nesvarbu kokie... Nusivyliau lyrics'ais. ir tiek.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Ir tiesa, dar Ville minėjo, kad būsimasis albumas (Tears On Tape) bus kažkas panašaus, tarsi Roy Orbison susitinka Metallica :D Ir iš tiesų, kai kurios gitaros partijos man priminė Metallicą ir jų skambesį. Man atrodo, kad Ville labai jau stipriai stengiasi kopijuoti savo dievukus. Pvz., jo išvaizda naujose foto labai priminė Ozzy Osbourne, taip pat tas kryžius ant kaklo... Ir jis visada minėjo, kad augo su tokiai atlikėjais, su Led Zeppelin, KISS ir t.t. Nieko keisto, kad stengėsi į juos lygiuotis, tačiau vis dėlto, jis turėtų visada išlikti savitas...
    Žodžiu, tikiuosi, kad laikas, gyvenimo negandos, bėgantys metai nenugramzdins jo į visišką depresiją. Kaip sakė Gas'as neseniai vykusioj apdovanojimų ceremonijoj: gerbėjai mums yra viskas, tik dėl jų mes stengiamės ir kuriam toliau.

    AtsakytiPanaikinti