Šiandien yra viena iš banaliausių ir komerciškiausių dienų metuose. Džiaugiuosi, kad ten, kur aš gyvenu, to banalumo nesijaučia. Kiek pamenu, niekada nesijautė, niekas nepasikeitė. Labai juokingais būdais minėdavau šią dieną, vienintelė jaučiau entuziazmą, bet dabar kažkaip tas išnyko. Vis dėlto, labai puiki proga pasitaikė savo gyvenime išbandyti kai ką naujo. Taigi, paminėjau šią dieną labai neblogu būdu: pirmą kartą iškepiau keksiukų. Ir nors tikėjausi, kad jie nesigaus pirmą kartą, bet gavosi visai neblogai. Nei vienas, kas ragavo, jokios kritikos neišsakė, tačiau man asmeniškai jie atrodė sausoki (gal dėl to, kad tuo metu norėjau gerti) ir labai trūko kremo ant viršūnėlių, kurio nepavyko pagaminti dėl produktų stygiaus.
Jie šiaip su juodu šokoladu, bet atrodo labai jau šviesūs...
Tai vot. Čia tikrai mano nuotraukos.
_______________________________________________________________
Kažkaip jaučiuosi labai mieguista. Bežiūrėdama savo prenumeruojamų kanalų video, užguliau ant stalo, nes vienas video truko apie 30 min. ir vos vos neužmigau... Vis dar nepavyksta pradėti laikytis tam tikro griežtesnio režimo ir eiti miegoti laiku.
Pastaruoju metu man pradėjo patikti klausytis Hole dainų. Iš tikrųjų paskutinysis šios grupės albumas "Nobody's Daughter" yra labai neprastas. Drįsčiau sakyti, kad geriausias, nors ir nesu girdėjusi visų dainų bei albumų. Tačiau šiame kažkas jaučiasi. Man atrodo, jaučiasi didelis moteriškumas ir branda, kurie kartu sudaro stiprų efektą. Čia gal ne muzikalia, bet psichologine prasme. Kas nežino, kas per žmogus yra Courtney Love, tas nesupras, ką aš noriu pasakyti. Bet anyway, šis įrašas ne apie tai. Apie Courtney norėčiau pakalbėti atskirai kada nors, taigi galiu beveik prižadėti, kad bus įrašas ir apie tai.
Tradicija klausytis šios dainos šią dieną...
Pelėda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą