Papasakosiu ką nors iš savo kasdienybės. Apie tokius smulkius, nereikšmingus reiškinius, kurių niekas nepastebi ir apie kuriuos niekas nekalba. Suskirstysiu faktais:

• mano kambarys po sutvarkymo tokiu išlieka daugiausiai 2-3 dienas;
• mano šuo, kuriam galima lipti į lovą, nes jis ten miega, pastoviai prineša visokių maisto likučių ir šiukšlių, taigi man smagu miegoti...
• kas dieną naudoju spuogų maskavimo priemonę ir tušą - daugiau nieko iš kosmetikos;
• į mokyklą vaikštau su odinėmis kelnėmis prie uniforminio švarko. Žinau, keista;
• mano plaukai natūraliai garbanojasi, todėl atrodo labai netvarkingai ir tai mane knisa, todėl pradėjau naudoti tiesintoją ir dabar jaučiuosi daug geriau;
• negaliu išeiti iš namų be ausinių, klausau muzikos kada tik įmanoma;
• jei gatvėje pamatau paukščius, visada juos stebiu. Jei tik išgirstu - ieškau akimis;
• kai stotelėje laukiu autobuso, beveik visada kas nors ateina ir klausia manęs, kada atvažiuos tas ar anas autobusas ir pan.
• negaliu gyventi be šokolado: jei kelias dienas iš eilės jo negaunu, būna blogai...
• kiekvieną mielą dieną galvoju apie gyvenimo prasmę ir nenuilstamai jos ieškau.

Never seen the light, I don't know where to escape 
From that fear of impending hell 
Now I've seen the light, my soul laid bare 

To forsake that fear of impending hell

Pelėda.