Watch me fall for you, my Venus Doom

Įsivaizduoju, kad dabar gyvenu Veneroje. Taip lengviau ištverti realybę. Nors faktas, kad Žemėje gražiau. Nors ne. Tai tik oficiali nuomonę. Visiems skirtingai. Ypač tiems, kurie turi savo atskirą požiūrį į viską. Į visą Visatą. Mano mėgstamiausia planeta yra ir visą gyvenimą, norėsiu to ar ne, privalės išlikti Neptūnas. Nes su šia planeta gimiau. Ji valdo mane. Su ja jaučiu ryšį iš kosmoso. Net jei ji ir nutolusi nuo manęs per milijardus kilometrų.

Venera, kaip visi žino, yra meilės ir grožio planeta. Vardas kilęs iš graikų deivės Afroditės, matyt jos garbei. Ten ganėtinai gražu. Niekas to nežino, bet jos paviršius padengtas auksu. Taip taip, juk neveltui ji tokia geltona, tokia blizganti. Ten daug aukso, tik jis išsilydė beprotiškame karštyje. Aš prie tokio karščio pripratus, grūdintis pradėjau jau Žemėje. O kadangi dažnai iškeliauju į kosmoso erdves, tai artėdama link Saulės jaučiu vis kuo didesnį karščio alsavimą. Kai pasidarydavo jau nepakeliamai karšta, atsitraukdavai į šaltesnę vietą. O tokių ten irgi daug. Kosmosas yra šaltas, ten sunku kvėpuoti, bet vis dėl to, verta viską absoliučiai ištverti vien dėl magijos, dėl to neįtikėtino, nežemiško grožio. Tai tikrai ne kiekvienam. Atsiprašau, bet negaliu jūsų ten nusivesti. Bet jeigu labai norėsite, jeigu nebegalėsite ir jūs tverti Žemėje, tai galbūt ir jums pavyks ištrūkti ten.
Daina, kurią visi tiesiog privalo perklausyti, jei jau skaito šį įrašą. Nes kitaip nepajusite tos dvasios ir jūsų laikas bus tikrai tuščiai sugaištas. Norėčiau įdėti savo vertimą, tiesa, ne visos dainos, dėl priedainio logiškumo labai abejoju ir geriau nedėsiu čia jo vertimo. Bet pačią dainą:

Palik viską nuošalyje dabar ir žiūrėk į ją šliaužiančią

Per mūsų beprotybės tamsius sodus

Ji bus šviesa, kad padėtų tau grįžti namo

Tiesiog suteik jai bučinį, vertą mirties

Ir atskleisk savo rankas

.......

Graužkis dėl visų savo nuoskaudų, ir ji raitysis pavergta

Tragiškoje ekstazės agonijoje

Ir jos liepsnose mes mirsime dar truputį

Tiesiog parodyk man jos gyvenimą, vertą gyventi

Ir šviesa apšvies tamsą

........

Laikyk mane savo pragariškame siūlime

Paliesk mane, kai aš krentu

Dar neprarask savęs šioje kančioje

Laikykis

Laikyk mane savo pragariškame siūlime

Paliesk mane, kai aš krentu

Dar neprarask savęs šioje kančioje

Laikykis

Su manimi (tyliai pašnabždėta)

.......

"Veneros gimimas"