Rytas - Vakaras.

Šiandien kėliausi apie 13 h iš lovos. Kaip visada, niekaip negalėjau atsikelti, vos atsibudus. Bet galiausiai išsiropščiau šiaip ne taip. Pajutau, kad mano lūpos apsiplaukavusios. Gal naktį sapnuodama apsiseilėjau ir prisiliečiau prie pagalvės. Nusivilkau į vonią ir nusiprausiau veidą. Apsirengiau šilčiau, nei įprastai, nes nuo pat ryto stipriai lijo ir buvo apsiniaukę. Aš kiekvieną naktį miegu atdaru langu. Būna, kad kartais pabundu visa tirtėdama iš šalčio, nes per naktį visad atšąla. Bet šįkart buvau su plonomis baltomis kojinėmis. Man patinka palikti užuolaidas neužtrauktas, kai jau užgesinu šviesą. Tada iš savo lovos stebiu lauką. Kiekvieną naktį tikiuosi stebuklo iš dangaus. Tokia jau aš. Nuėjau į virtuvę, ieškoti, ar yra kas nors man palikta pusryčiams. Nieko neradau, ir tai gerai, nes nemėgstu, kai man gamina, nors aš dažniausiai vos prisiverčiu tą maistą susikišt į skrandį... Pasidariau baltos kavos, mažų sumuštinukų, paėmiau gerai prinokusį persiką ir viską nusinešiau į savo kambarį. 

Susapnavau tikrai keistą, tikrai mane pribloškusį sapną... Sapnavau, kaip aš pirmą kartą rūkiau. Ir surūkiau gal virš 10 cigarečių vieną po kitos iš eilės. Sėdėjau kažkieno mašinoje, gale. Langas buvo pravertas, aš sėdėjau atsisukusį į jį ir pūčiau dūmą pro langą. Kartais pažiūrėdavau, kaip dūmai nuskrieja į mašinos priekį ir atsitrenkia į priekinį langą, išsilakstydami į šalis. Automobilis judėjo greitai, aš jaučiau adrenaliną. Man patiko. Tas ir yra baisiausia, o gal tik keisčiausia. Aš sapnuoju pranašiškus sapnus dažniausiai... O šiaip, manau man įtaką padarė tas, kad neseniai buvo svečių pas mus. Jie rūkė. Dar dabar lauke stovi stiklainis, į kurį primestos jų nuorūkos. Kai nuėjau į garažą, ieškoti  kibiro ir darbo pirštinių, ant seno šaldytuvo pastebėjau cigarečių pakelį. Tai buvo rusiškos, nes ant jo tas perspėjimas apie žalą, parašytas rusiškom raidėm. Tokios plonos, ilgos. Atidariau pažiūrėt į vidų, bet greitai padėjau į vietą. Pagalvojau, kad jeigu ir toliau jos čia stovės, man gali užeiti psichozė ir aš nueisiu tiesiai prie jų ir užsidegsiu bent vieną... Atsimenu, kai buvo kilęs toks noras, tikriausiai pasiutau... Tada buvau viena namuose. Ėmiau po visus namus ieškoti kokių nors svaigiųjų medžiagų. Iš pradžių pradėjau nuo alkoholio, norėjau bent truputi paragauti. Radau pradarytą lygtais brendžio butelį, nepatiko, per stiprus buvo. Muzika grojo per abu namo aukštus. Žinojau, kad niekas mūsų šeimoje nerūko, bet vis tiek galvojau, kad atrasiu ką nors seno... Radau tik smilkalų. Pasidegiau. Tuo viskas ir baigėsi. 

Taigi, šioks toks pavojus gręsia man, jei dažnai pasiliksiu viena ir šalia kur nors bus svaigalų. Nes galiu lengvai įklimpti, taip rašo ir horoskope apie mano ženklo atstovus. Bet tik jiegu būsiu viena. Nemanau, kad jei susidėčiau su kokia paauglių chebra, jie mane priverstų ką nors vartoti. Prie žmonių aš visada susivaldau bet kokiu atveju.
Bet gana apie nemalonius reikalus.

Pastarųjų dienų mano veiklų TOPas:

1. Muzikos klausymas, nagrinėjimas, analizavimas ir vertinimas. Tą aš darau visą laiką jau kokius 3 metus iš eilės. Tiesiog dabar vasara, tam dar daugiau laiko yra. Žodžiu, muzika mano narkotikas, kurio neatsisakysiu niekuomet. 
2. Kryžiažodžių, sudoku sprendimas ar šiaip įvairios smegenų lavinimo užduotys. Supratau, kad man reikia to, kad per vasarą netapčiau visiška bukagalve, o plius dar patobulėčiau iki naujų mokslo metų.
3. Domėjimasis mano pagrindiniais interesais. Galvojate, man tik muzika rūpi? Wrong answer. Pastaruoju metu labai susidomėjau istorija. Ne tik todėl, kad ji bus labai reikalinga naujojoje mokykloje ir mano būsimųjų studijų kryptis nukreipta į šią sritį, bet tiesiog, labai įdomus ir naudingas dalykas. Turiu daug neperskaitytų enciklopedijų, nes anksčiau tiesiog nekenčiau jų. Tačiau dabar skaitau jas be sustojimo. Netgi eidama miegot šalia pasidėjau knygas, kurių vienos kraštas nuspaudė man ranką. Bet aš nepykstu. Pasidariau netgi atskirą sąsiuvinį, kuriame rašau trumpas santraukas, svarbiausius faktus ir datas, kurias reikia įsidėmėti.
Dar domiuosi filosofija labai. Nejaugi aš pasiliksiu filosofe. Bet rimtai... Gal toks mano likimas? Kiek žinau, jie ne tiek jau daug uždirba, bet man tai ne svarbiausia. 
Tiesą sakant, dabar aš domiuosi viskuo, kas pasitaiko mano kelyje.
4. Mąstymas. Tiesiog mąstymas, galbūt dar ir fantazavimas. Bet iš mano fantazavimo kyla mano kūrybą, reiškia, tai irgi naudingas dalykas.
5. Paukščių stebėjimas (dažniausiai virtualus). Dabar per delfi.lt iš tokio skyrelio "Grynas" esu pasijungus tiesioginę transliaciją, kaip auga pelėsakalio mažyliai inkile. Galiu stebėt visą dieną, tik kad tada nespėsiu kitų dalykų padaryt... Labai patiko žiūrėt, kaip mama atnešė pelę ir visiems po gabaliuką atplėšdama maitino. Bet vienam atiteko netgi visa pelė, kurią jis tiesiog paėmė ir prarijo. Žodžiu... Smagumėlis tikras ^^

Dabar aš valgau šokoladą. Juodą šokoladą. Nes šitas yra pats geriausias ir nemėginkit įrodyti, kad yra geresnis. Nebent dar juodesnis, kur jau 70% kakavos, toks kartus. Bet vis dėlto, įprastinis mano mėgstamiausias. Kodėl? nes jis juodas. Juokauju, yra daugiau priežasčių. Pvz., jis pagerina nuotaiką, arba suteikia energijos ir gerina mąstymą.

Labanakt :}*

Pelėda.

Watch me fall for you, my Venus Doom

Įsivaizduoju, kad dabar gyvenu Veneroje. Taip lengviau ištverti realybę. Nors faktas, kad Žemėje gražiau. Nors ne. Tai tik oficiali nuomonę. Visiems skirtingai. Ypač tiems, kurie turi savo atskirą požiūrį į viską. Į visą Visatą. Mano mėgstamiausia planeta yra ir visą gyvenimą, norėsiu to ar ne, privalės išlikti Neptūnas. Nes su šia planeta gimiau. Ji valdo mane. Su ja jaučiu ryšį iš kosmoso. Net jei ji ir nutolusi nuo manęs per milijardus kilometrų.

Venera, kaip visi žino, yra meilės ir grožio planeta. Vardas kilęs iš graikų deivės Afroditės, matyt jos garbei. Ten ganėtinai gražu. Niekas to nežino, bet jos paviršius padengtas auksu. Taip taip, juk neveltui ji tokia geltona, tokia blizganti. Ten daug aukso, tik jis išsilydė beprotiškame karštyje. Aš prie tokio karščio pripratus, grūdintis pradėjau jau Žemėje. O kadangi dažnai iškeliauju į kosmoso erdves, tai artėdama link Saulės jaučiu vis kuo didesnį karščio alsavimą. Kai pasidarydavo jau nepakeliamai karšta, atsitraukdavai į šaltesnę vietą. O tokių ten irgi daug. Kosmosas yra šaltas, ten sunku kvėpuoti, bet vis dėl to, verta viską absoliučiai ištverti vien dėl magijos, dėl to neįtikėtino, nežemiško grožio. Tai tikrai ne kiekvienam. Atsiprašau, bet negaliu jūsų ten nusivesti. Bet jeigu labai norėsite, jeigu nebegalėsite ir jūs tverti Žemėje, tai galbūt ir jums pavyks ištrūkti ten.
Daina, kurią visi tiesiog privalo perklausyti, jei jau skaito šį įrašą. Nes kitaip nepajusite tos dvasios ir jūsų laikas bus tikrai tuščiai sugaištas. Norėčiau įdėti savo vertimą, tiesa, ne visos dainos, dėl priedainio logiškumo labai abejoju ir geriau nedėsiu čia jo vertimo. Bet pačią dainą:

Palik viską nuošalyje dabar ir žiūrėk į ją šliaužiančią

Per mūsų beprotybės tamsius sodus

Ji bus šviesa, kad padėtų tau grįžti namo

Tiesiog suteik jai bučinį, vertą mirties

Ir atskleisk savo rankas

.......

Graužkis dėl visų savo nuoskaudų, ir ji raitysis pavergta

Tragiškoje ekstazės agonijoje

Ir jos liepsnose mes mirsime dar truputį

Tiesiog parodyk man jos gyvenimą, vertą gyventi

Ir šviesa apšvies tamsą

........

Laikyk mane savo pragariškame siūlime

Paliesk mane, kai aš krentu

Dar neprarask savęs šioje kančioje

Laikykis

Laikyk mane savo pragariškame siūlime

Paliesk mane, kai aš krentu

Dar neprarask savęs šioje kančioje

Laikykis

Su manimi (tyliai pašnabždėta)

.......

"Veneros gimimas"

Hello hello hello, how low?

Taip, gaišinu aš savo brangų gyvenimo laiką. Nes nežinau, ko imtis pirmiausia. Tad kol apsispręsiu, ką man veikti, praeis visas gyvenimas. Aš apsižvalgysiu. Aš pažiūrėsiu į veidrodį. Ir suprasiu, kad jau per vėlu. Nes klaidingai sako, jog niekada ne per vėlu ko nors imtis. Kaip sako, rokenrolui niekada ne per vėlu. Iš tikrųjų, tai būna per vėlu. Kartais aplinkybės negailestingos.
Man reikia eiti dėtis daiktus, reikia išsirinkti drabužius toms kelioms dienoms. Bet taip tingiu ką nors daryti... Man reikėtų nueiti iki parduotuvės, kuri ne taip jau toli. Bet negaliu. Reikia pasportuoti. Bet tai pats neįmanomiausias dalykas žemėje šiuo metu. Vėl būsiu prisvaigus, kad pradėsiu aktyviau gyventi, bet iš to tik šnipštas gaunasi. Nes man trūksta valios, trūksta energijos... Negaliu suprasti kas man darosi. Kažkokia apatija. Gal rimtai sergu lengva šizofrenijos forma. Daugybė simptomų man būdinga. 
Bent jau skrandžio skausmai sumažėjo. Bet vis tiek jaučiasi kažkokie kitokie nemalonūs jausmai. Ypač kai pavalgau, pradeda mausti skrandį. Jaučiasi, kad noriu dar valgyti, nors ir normaliai pasisotinau. Bulimija? Ne, negali būti.... Aš niekada nesijaučiau ir nelaikiau savęs stora. Na, nėra mano figūra tobula, pastebėjau, jog man eina į šlaunis ir užpakalį maistas, kurį suvalgau :D Bet liguistai sumažinti tų apimčių niekada netroškau. Manau, man reikia dar palaukti, kol aš daugiau paaugsiu, ištįsiu ir tada viskas susistyguos. Tik jeigu nesportuosiu visiškai, gali būti, kad manęs laukia nekoks likimas... Paveldėjau iš vienos tėvų pusės nelabai dėkingą medžiagų apykaitą...
Nepaisant visokių ligų įtarimų (kliedesių), kas irgi yra šizofrenijos požymis, aš vis turiu priminti sau, kad laikyčiausi. Vis primenu sau, kad pasaulis iš tiesų gražus. Primenu sau, kad viskas bus gerai. Ateityje. Nes jei pamirščiau tai, baisu pagalvoti, kas būtų... Įvyktų didžiausias mano paauglystės laikotarpio regresas. Vos išbridau iš to juodo liūno. Negaliu leisti vėl įbrist. Tik ne dabar.

-------------------

Neįmanomi dalykai

Įvyko neįmanomas dalykas. Bet tai jau nebestebina žinant, jog mano gyvenime dažnai vyksta neįmanomi reiškiniai. Laukiau mamos skambučio, telefoną pasidėjus šalia. Ir štai, matau bei girdžiu, kad skambina. Prieš pakeldama kiek luktelėjau, norėdama susikaupti ir pasiruošti geroms arba nelabai geroms naujienoms. Bet aš kažkaip nujaučiau, kad naujienos bus teigiamos. Įstojau. Tą akimirką tikrai labai nuoširdžiai apsidžiaugiau. Žinau, kad šita gimnazija gera ir aš ten tikrai nepražūsiu, tik turėsiu labiau stengtis mokytis. Mokytis, mokytis ir mokytis. Tikiu, kad kiti metai bus puikūs man. Juk aš optimistė. Naivi optimistė...

Melancholija ir vėl mane lanko. Šiandien sekmadienis. Visi namie. Man tai nelabai patinka. Bet tik tada, kai jie man trukdo. Vis žiūriu į duris, kad kas neįeitų. Ne, aš nieko neslepiu ir nieko nedoro nedarau. Tik nenoriu, kad man trukdytų, man reikia, kad kartais mane paliktų ramybėje. Baltos kavos su kondensuotu pienu dar liko pusė puodelio. Man patinka plaukti, kol atšąla. Nemėgstu gerti verdančių kavų...

Ech... Daugiau nebežinau ką pasakyti... Kad ir ką berašyčiau ar besakyčiau, tik nusišneku. Geriau paliksiu muziką kalbėti už mane. 

Some news

Senokai nerašiau į savo NPP. Laikas parašyti ką nors įdomaus, arba nelabai. Bet nesvarbu, vis tiek niekas beveik čia neskaito. Taigi, paskutinės naujienos iš mano real life:

1. Vakar (birželio 11d.) rašiau žinių patikrinimą, kuris susidėjo iš matematikos (2 lapai) ir lietuvių kalbos, nors labiau literatūros (irgi 2 lapai). Ketinu stoti į Maironio gimnaziją, o ten matyt, bet kokių nepriima. Nežinau kaip sekėsi ir geriau manęs tokių dalykų neklausti, nes nesijaučiu labai tvirtai dėl jo... Net dviejų klausimų iš matematikos neatsakiau. Tačiau dabar labai daug lems motyvacinis pokalbis, kuris vyks birželio 14 d., o jo tikriausiai bijau labiausiai ;>  Anyway, bus kaip bus. Turiu ir atsarginį gimnazijos planą.

2. Nusprendžiau pradėti sportuoti. Taip, tai skamba nerealiai kaip tokiai tingiai asmenybei kaip man... Bet reikia varyti tinginį iš savęs, jau ne pirmą kartą tai sakau. Kokį krosiuką savo rajonėlio keliukais pabėgėti būtų neprošal man. Kaip tik šiandien jau išbandžiau savo jėgas. Padariau pradžiai apšilimą tokį, kūną pratampiau, atsilenkimų, pritupimų visokių padariau ant žolės ir išbėgau į gatvę, kaip laukinė, tarkim... Ir ką? Žinoma, greitai padusau ir teko grįžti namo einant ir sunkiai gaudant orą. Bet nieko, čia tik pirma diena. Galbūt sporto dėka nebesijausiu visą laiką, lyg suvažinėta automobilio.

3. Pastaruoju metu kažkoks virusas mane užsipuolė. Ir ne tik virusas. Įsimetė į mano akeles kažkoks uždegimas, matyt... Na, dabar jau praėjo lyg ir, bet prieš kelias dienas nežinau kas dėjosi. Atsimenu, rytais pabusdavau su užsiklijavusiom akim, per traiškanas vos atplėšiau aš jas, o kol nusiprasdavau, kad visiškai švarios būtų... Negana to, atrodžiau lyg būčiau kelias dienas iš eilės verkusi, nes taip paraudonavo jos, lyg pas vampyrę... Galiausiai žiūrėdama į veidrodį pagalvojau, kad kaip tikra narkomanė atrodau. Taip ir nesužinojau kas čia buvo, bet gerai, kad bent jau praėjo. Na, o tas virusas tai tikriausiai dėl sušalusių kojų, nes aš mėgstu basa vaikščioti.

Tai va, tokios čia ir naujienos... Galėčiau ir apie kažką vertingo bei naudingo parašyti, bet kol kas noro ir laiko tam nenoriu skirti. Gal vėliau. O, nepastebėjau kaip pietų metas atėjo. Reikia kažką sukrimsti. Turiu pripažinti, kad maistas ir jo gamyba nėra mano mėgstamiausia sritis... Kad ir ką begaminčiau, dažniausiai prideginu. Ypač dabar, kai mūsų namuose nebeliko mikrobanginės, tenka visą maistą šildytis ant keptuvės... Buvo taip: mikrobanginė po daug metų ištikimos tarnystės sugalvojo sugesti, tad mes ją išmetėm, tačiau šeimos nariai pareiškė, jog nepirksim naujos, nes ji skleidžia tam tikras kažkokias bangas ir gadina maistines savybes. Gerai, kad mano pusę bent jau vienas asmuo palaiko, bet vis tiek nieko nebus - nepirksim naujos... Nesu sveikuolė ir man geriau pavalgyt skaniai nei neskaniai, bet sveikai.

Žinau, nebuvo čia labai įdomu skaityt, bet galiu prižadėt, jog kada nors tikrai parašysiu ir apie įdomesnius dalykus ;)