Laikas padaryti šiokį tokį gyvenimo update'ą. Deja, niekur aš nedingau ir nepradingau, kad ir kaip visi svajotų apie tai. Ir toliau gadinu kitiems nervus ir sveikatą su savo psichozėmis. 

Kaip greitai praėjo šie mokslo metai. Pradedu vis aiškiau matyti, kuo man tiktų ir labiausiai patiktų būti baigus mokslus. Tik vis dar kyla abejonių ir stovi toks jausmas, kad aš neteisi, kad pasirinksiu neteisingai ir vėliau visą gyvenimą kentėsiu. Tačiau juk mokytis niekada ne per vėlu... Gal viskas bus gerai.

Ruošiuosi kelionei į Italiją jau trečią kartą savo gyvenime. Išvažiuosiu naktį, kažkur vidurnaktį turėsiu būti prie Kauno pilies, prie kurios stovės autobusas. Iš viso važiuosim 2 paras. Stosim Bratislavoj, pernakvosim viešbuty ir tada vėl visą dieną riedėsim... Žodžiu. Man svarbiausia turėti knygą ir muzikos. Nereikia nei drabužių, nei nieko. Aš galėčiau tiesiog taip paimti ir išvažiuoti toli be daiktų. Mėgstu rizikuoti. Tai labai užgrūdina gyvenimui. Bet vis tiek jau pradėjau dėtis drabužius į krepšį ir kitus š., kurių turbūt net neužsidėsiu... Bet neesmė.

Šiuo metu skaitau Barboros Mejerytės "Jonę". Viena geriausių skaitytų lietuviškų knygų. Retas reikalas. Labai daug dėmesio skiriama gamtai, miškui. Tuo primena Antano Baranausko "Anykščių šilelį". O šiaip tai yra labai šauni, įdomi meilės istorija. Ne banali, kaip "Saulėlydis", o tokia labiau reali, žemiška, žmogiška. Turtingas grafas Liucijus ir vargšė kaimo mergaitė Jonė. Nors toje knygoje yra nemažai mistikos, ji yra kaip pasaka, tik be keistų reiškinių ir mitinių būtybių. Labai kaimiška, vartojami tie senoviniai lietuviški žodžiai, taip pat mažybiniai žodžiai (pvz., žiemužėlė, klevelis, staklelės ir t.t.). Bet nepaisant to, viskas labai įspūdinga, kai įsiskaitai. Aš labai įsijaučiau į veikėjų jausmus ir emocijas.

Klausoma muzika. Nelabai kas pasikeitė. Dabar kadangi mano nuotaikos kaitaliojasi, tai klausau įvairios muzikos. Bet vis tiek daugiausia savo sielos muzikos - My Dying Bride ir Lacrimosa (man labai tinka kai skaitau), kartais geros elektronikos - IAMX (neblogas Chriso Cornerio projektas), Lacrimas Profundere, Moonspell, ir Motley Crue, nes jie turi gerų gabalų... Žodžiu, daug doom'o. Ir dar labai įstrigusi Placebo daina "Too Many Friends", nors ji man net nepatinka, bet negaliu nustot klausyt... Negaliu pasakyt, ko konkrečiai klausau, nes konkrečiai nieko nėra. Tiesiog, random muzika.

Nežinau, ko man trūksta. Manau, mano gyvenime labiausiai trūksta stabilumo. Kažkokio tvirtesnio pagrindo, kažko, kas prilaikytų mane kai krentu. Kažko, kas nuramintų ir pasakytų, kad viskas bus gerai.. Kad nustočiau panikuoti, jaudintis dėl viso pasaulio problemų ir verstis visas įmanomas kaltes sau. 

Kas mane labiausiai nervina, tai jausmas, kad gaištu brangų laiką, švaistau darydama nereikalingus dalykus, stoviu vietoje, neinu į priekį. Ir viskas tik dėl to, kad bijau dėl ateities, ir neturiu ramsčio, nei kam pasiguosti. Esu viena šiam pasauly, nors aplinkui pilna žmonių. Kartais sąmoningai su tuo faktu susitaikau ir suvokiu, kad toks mano likimas ir kad tai net savotiškas pliusas, nes aš savęs niekada neįkalinsiu kito žmogaus valioje... Gyvensiu viena, niekas man netrukdys, galėsiu daryti gera žmonėms ir gersiu iš jų geras emocijas, kurios mane pačią užpildys. Užpildys tą tuštumą manyje. Geriausias gyvenimo tikslas - tai daryti gyvenimą geresnį kitiems.

Čia mano mėgstamiausios IAMX dainos, manau, verta paklausyti...

Pelėda.