Visa tamsa, kurią visą laiką nešiojuosi savyje, šiek tiek prislopo, nes Pelėda nusprendė eiti šviesos keliu, tam, kad išgelbėtų savo sielą nuo šiurpių ir mirtinų likimo gniaužtų. Tačiau tai nereiškia, kad ji visai pažabojo savo tamsią prigimtį. Ne. Ji visada mylės tamsiąją savo pusę ir žavėsis tamsia gyvenimo bei viso pasaulio dalimi. Nes tamsoje galima pamatyti šviesą, tamsoje galima rasti ramybę ir nusiraminimą, tamsoje galima pamatyti savo ir kitų tikruosius veidus. Tik tamsoje mes pilnai atsiskleidžiame, išlendame iš savo kiautų, nusiimame ir padedame į šalis kaukes, išsilaisviname iš varžančių mus apribojimų. Tamsoje ir naktyje lengviau rasti įkvėpimą, nei dienos šviesoje. Kūryba teka laisva, nepažabota srove, kai leidi jai reikštis per naktį. Ji tampa gyva ir paslaptinga, magiškai patraukli, traukianti kaip magnetas. Ji įgauna sielą, įgauna pavidalą ir pradeda gyvenimą, pritraukdama panašias sielas, kupinas didingos tamsos.
Tamsa yra nuostabi. Prie jos prieiti gali ne visi. Tik tie, kurie yra pakankamai tvirti atsispirti didesniems jos gundymams. Tamsa grakšti ir paslaptinga, tarsi juoda katė. Ji gali tyliai prisliūkinti prie tavęs, pradėti sekioti iš paskos ir nusitempti kartu su savimi į savo pasaulį. O tame pasaulyje knibždėte knibžda pavojų ir rimtų iššūkių, kuriuos ne kiekviena siela gali įveikti. Todėl su tamsa reikia elgtis atsargiai. Ji kaip eksponatas dailės galerijoje ar muziejuje. Gali žiūrėti į ją iš tolo ir žavėtis, bet negali prisiliesti. Nes jei vieną kartą ištiesi jai ranką, ji tave nusitemps negrįžtamai...
Vis dėlto, tamsa gyvena kiekviename iš mūsų. Visi turime tamsiąsias puses. Tik pas vienus ji pasireiškia stipriau, pas kitus silpniau. Vieni ją myli, o kiti niekina. Kiekvienas nusprendžia, kiek tamsos nori įsileisti į savo gyvenimus. Kai kuriuos tamsa patraukia taip stipriai, kad jie tampa jos apsėsti. Todėl labai svarbu pažinti save ir suprasti, ko daugiau nori savo gyvenime - šviesos ar tamsos. Nebent turi labai stiprią sielą, kuri sugeba atsispirti visiems tamsos gundymams, bet niekada negali žinoti. Kartais atrodo, kad labai gerai save pažįsti, bet nutinka koks nors įvykis, ir pamatai savyje atsiskleidusias dar nematytas spalvas, kurios dažnai būna tamsių atspalvių. O geriausia gyventi taip, kad gyvenime būtų tamsos ir šviesos po lygiai. Juodos ir baltos harmonija visada pasiteisina. Gyvenime reikia patirti viską, ir paragauti visko. Reikia patirti blogį, kad galėtum įvertinti gėrį. Reikia pajusti liūdesį, kad džiaugsmas apglėbtų dvigubai stipriau. Reikia dėkoti tamsai, ir džiaugsmingai pasitikti šviesą. Nes be tamsos nebus šviesos, kaip ir be šviesos - tamsos.
Embrace the darkness, and wait for the light...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą