Kažkaip stengiuosi išlikti abejinga viskam. Vis dar. Žinot, nenoriu jokių įsipareigojimų, niekada. Nenoriu priklausyti nuo ko nors. Tiksliau, nuo žmonių. Galiu priklausyti tik SAU. Viskas tik mano ir man. Mano keistos mintys, mano kūnas, mano kvapas, mano gyvenimas - viskas tik mano. Ir viskas tik man. Niekam savęs neduosiu (kiek tai įmanoma). Ir niekada neišduosiu savęs bei savo įsitikinimų.
Šis pasaulis kupinas pavojų. Ne tik fizinių, bet ir dvasinių. Vienas didžiausių - tai įgimtinės moralės praradimas. Ir dar labai svarbus - tiesiog savęs praradimas, kas su laiku turbūt 99% žmonių nutinka. Tikiu, kad man nenutiks. Viskas mano gyvenime yra kitaip, nei pas daugumą. Gal todėl mano likimas, mano ateitis atrodo tokia miglota. Viskas gali netikėtai pasisukti kita kryptimi. Tačiau tai jau gali nutikti kiekvienam. Skirtumas tik tas, kad kiti tikisi pačios geriausios ateities, kuri jiems užtikrintų tvirtą materialią padėtį, saugumą ir jaukumą iki mirties, o aš tikiuosi tik to, kad nebebūtų blogiau. Svarstau, ar kada nors gausiu, ko nusipelnius, ar taip ir mirsiu neparagavus tikros laimės. Kartais pradedu mąstyti, kaip viską pagreitinus, kaip greičiau viską užbaigus, bet tada pamatau, kad vienintelis kelias - padaryti tai greitai, o šito nenoriu labiau už viską. Silpnumo akimirkomis būnu kontraversiškesnė, nei bet kada. Nežinau, kas. Bet kažkokie du individai manyje tarpusavyje kovoja. Ar tai velnias su angelu, ar tai šuo su kate - neįsivaizduoju jų ir nematau, tik jaučiu. O gal tai tik mano siela grumiasi su demonu. Nes kartais atrodo, kad kažkokia pikta jėga įslinkusi į mano vidų ir tūno manyje visą laiką. Kartais net atrodo, kad aplink mane yra tamsos šydas, kurio kiti šalinasi. Kartais atrodo, kad ir kur beeičiau, viską apšviečiu savo ta tamsa.
Hell yea, pastaruoju metu mane taip apžavėjusi ir sužavėjusi tamsa duoda tokias pasekmes, kad klausau net ir tamsios muzikos, kuri man absoliučiai patinka (and I'm still addicted). Mano šių dienų topas yra Type O Nagative, Paradise Lost, tada Iron Maiden, In Flames ir truputis Alesanos... Šiame blogo įraše įkeliu net dvi dainas iš YouTube (pastarajame daugiausiai sėdžiu), gal kas susidomės ir paklausys, ir tikiuosi, žodžių bei melodijų niūrumas nesugadins jums jūsų puikių nuotaikų. Man tos dainos kelią melancholiją, bet ne gryną liūdesį ar depresiją, kuri vestų link savižudybės. Nežinau, gal kažką gali ir taip paveikti, bet manęs muzika taip niekada nepaveiks. Nebent galutinai išprotėsiu, tačiau tai mažai tikėtina, jei jau rimtai. Žodžiu, Type O Negative ar Paradise Lost dainos man kelia melancholiją, dramatizmo ir epiškumo jausmą, taip pat žiauriai "veža" iš vidaus... Sunku apibūdinti. Tikriausiai ne visi žino, kas yra eargasm'as. Tiesiog myliu juos ir viskas. Myliu.
Gali būti, kad aš myliu viską, kas man sukelia ypatingas ir labai stiprias emocijas. It is deep. Viskas, kas gilu ir turi prasmę mane žavi. Viskas manyje paremta giliais jausmais ir emocijomis. Viskas yra labai tikra, labai nuoširdu. Ir turbūt šitą jausmą aš dievinu, nes jis pats teigiamiausias iš visų pasaulio jausmų. Pradedu nekęsti jo tik tada, kai kas nors viską sugadina, kas nors įskaudina ir taip užgožia juos. Tada noriu būti plieninė, kokia ir atrodau iš išorės. Jau geriau iš tikrųjų tokia būčiau, visada. Bet kažin, ar įmanoma pakeisti savo prigimtį...
Aš bandau užmiršti viską, kas buvo praeityje, nes tai man nebenaudinga. Nenaudinga prisiminti, o kartais net žalinga. Matyt ilgiuosi senų laikų, prisiminimai neduoda ramybės. Kai pagalvoju ir viską iki smulkmenų prisimenu, aš šypsausi taip, lyg tą pirmą kartą. O tada staiga apsiniaukiu, prisiminusi, jog tai niekada nesugrįš, kad dabar viskas kitaip ir taip kaip anksčiau niekada nebebus. Iš tiesų, labai ilgiuosi jo... Ir jų. Tačiau žinau, kad pamiršiu arba nepamiršiu, tačiau tai nebebus man taip svarbu ir reikšminga. Nes laikas viską padaro. Laikas gydo žaizdas? Nė velnio nieko negydo. Tiesiog su laiku viskas tampa px.
Čia dar viena iš tų dainų, keliančių beprotiškas emocijas su įspūdingu video...
Atsiprašau už visą negatyvą...
ir niekada nepraraskite savęs.
Pelėda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą