Dabar klausau Pearl Jam - Sirens, ir galvoju, kaip dažnai žmonės keičiasi. Kada keičiasi. Kodėl keičiasi. Juos kažkas įtakoja. Kiti žmonės. Kitos, svetimos istorijos juos įkvepia. Žinot, kai man pasidaro sunku, daug kartų kartoju sau šitą anglišką sakinį: always remember who you are and that you're not alone. Žinau, kad nesu viena. Kažkas turi būti su manimi, tik aš jo nepažįstu ir nematau.
Pastaruoju metu važiavimas autobusu tapo ne šiaip važiavimas autobusu. Dabar kiekvienas važiavimas autobusu man yra kupinas jaudulio. To jaudulio, kai jauti, kad kam nors jauti nemenką trauką, o dar kai tas kai kas pažiūri į tave net kelis kartus ir ilgam... tada iš viso susimaišai ir nežinai net ką galvoti. Tiesą sakant, jaučiuosi siaubingai, nes matau, jog jis yra daug vyresnis už mane. Labai aukštas ir atrodo tvirtas. Jo ranka labai tvirtai laikėsi už atramos... Liūdnas, gilus akių žvilgsnis. Ilgi plaukai, surišti į uodegėlę nugaroje. Nesistebiu, kodėl iš karto taip patraukė mano dėmesį. Tačiau, atsipeikėk tu, kvaila Pelėda! Radau apie ką galvoti... Bet kaip iš tikrųjų yra siaubinga žinoti, kad širdžiai neįsakysi. Niekada nesi tikras, ar atlaikysi kvailus paaugliškus susižavėjimus... Gana apie tai.
Daug kartų bandžiau atsakyti sau į klausimą, ko reikia mano sielai? Kaip tik dėl to, kad nežinau, aš jaučiuosi tokia pasimetusi. Visą laiką esu labai kontraversiška ir dviprasmiška. Čia juokiuosi ir šypsausi, čia liūdžiu ar verkiu. Įpratau juoktis iš to, kas man net nėra labai juokinga. Kvaili žmonės. Jų aš nekenčiu. Tyliai ir ramiai nekenčiu. Pripažįstu, nesu aš gera, nesu super tolerantiška... Kartais man tiesiog neišlaiko kantrybė tarp tų tuštybių. Kas kartą, kai kas nors pasako, jog rokas - tai satanistų ir depresijos kamuojamų žmonių muzika, man kyla tas jausmas "I don't wanna live on this planet anymore". Ir ką dabar darysi žmogus. Niekas neklauso manęs, kai bandau įrodyti tiesą, kuri šiuo atveju, be jokios abejonės teisingiausia... Taigi ta mano nereta neapykanta žmonėms paima viršų. Tačiau iš tikro aš myliu žmones. Nes jie visi yra savotiškai ypatingi. Žinot, kiekvienas jūsų gyvenime sutiktas žmogus jums ką nors suteikia. Net jei jūs tą momentą to nepastebite. Štai dėl ko reikia vertinti žmoniją... Tik jei jie būtų bent šiek tiek protingesni, bent šiek tiek....
Go on, take everything, take everything I want you to!
Kokia garbė man, štai matau prieš save apvalų 400-uką :D Ir labai gražiai paturbinai savo drevę ;D
AtsakytiPanaikinti''rokas - tai satanistų ir depresijos kamuojamų žmonių muzika''... labai visa tai pažįstama. Man satanistus prikaišioja ne tiek dėl muzikos skonio, bet dėl aprangos. Ir aš kažkaip nekreipiu į tai dėmesio, palinkčioju savo raudona galva, juokais prisipažįstu esanti satanistė ir viskas, nes žmonėms nepaaiškinsi, jie vis vien nepripažins mūsų stiliaus, nes gi matai, visokie byberiai bei vuon direkšionai yra geriausi :D Taigi, net neapsiimu visokiais aiškinimais ir brangių nervų gadinimais. Tiesą sakant, nelabai mane ir domina kiek žmonių mane mėgsta. Tiesiog susiradau labai fainą vietą, kur susitinku nemažai bendraminčių ir pastarieji esą daug labiau apsiskaitę, šiltesni, paprasti kaip trys kapeikos, aišku, dažniausiai prieštaraujantys nusistovėjusiems stereotipams, bet argi tai blogai, nors galima įdomiai padiskutuoti :D Tai tiek žinių iš manęs. Ir šimtu procentų sutinku su tavimi, jog kiekvienas sutiktas žmogus mums ką nors svarbaus suteikia :)
Na matai, kai randi daugybę bendraminčių, tada tie žmonės nebeatrodo tokie, kokie atrodo man dabar.. ;] Greičiausiai tau labai pasisekė, kad radai tą stebuklingą vietą. Gal reikėtų ir man paieškoti kažko panašaus? :D
PanaikintiKodėl gi nepabandžius? ;D Šiaip, pas mane klasėje irgi yra pora, sakykim, metalhead'ų, tai su jais daugiausiai ir bendrauju, netenka per daug užsisėdėti su atitrankytom įvairiausių garsų skambesiu (argi tai galima pavadinti muzika, kas yra kurta netikru instrumentu?) smegenėlėm ;D O po mokyklos kitas reikalas... :D Taigi, didelės dideliausios sėkmės tau ieškant mielo širdžiai rūsio ;D
PanaikintiLucky kid :D Mano klasėj tokių neįmanoma rast net su žiūronais ;D Dėkoju dėkoju už sėkmę, nes man jos tikrai reikia ir reikės. O tą širdžiai mielą rūsį gal kada ir atrasiu, gal tada, kai išsilaisvinsiu iš dabar mane taip slegiančio gyvenimo tarpsnio ;}
AtsakytiPanaikinti